Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupės sudėtis
| Eil. Nr. | Vardas, pavardė | Pareigos įstaigoje | Pareigos grupėje |
|---|---|---|---|
| 1. | Joanna Bickevič | Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas) | Koordinatorė |
| 2. | Olga Katenel | Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (IU, PU ugdymas) | Koordinatorė |
| 3. | Lilija Maslovska | Priešmokyklinio ugdymo mokytoja | Narė |
| 4. | Gražina Sankovska-Bersekerska | Pradinių klasių mokytoja | Narė |
| 5. | Ana Ancevič | Informatikos mokytoja, chemijos mokytoja | Narė |
| 6. | Sandra Medeiša | Anglų kalbos mokytoja | Narė |
Paskirtis
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas – tai nuoseklus ir sistemingas procesas, kurio metu analizuojama gimnazijos veikla, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, nustatyti stiprybes bei tobulintinas sritis ir planuoti tolimesnį veiklos tobulinimą.
Įsivertinimas padeda kurti gimnaziją kaip nuolat besimokančią organizaciją, skatina bendruomenės dialogą ir atsakomybę už ugdymo kokybę.
Tikslas ir uždaviniai
Tikslas – nuolat gerinti gimnazijos veiklos kokybę, pagrįstai priimant sprendimus dėl ugdymo tobulinimo.
Pagrindiniai uždaviniai:
- nustatyti gimnazijos veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis;
- analizuoti ugdymo proceso kokybę, mokinių pasiekimus ir pažangą;
- reflektuoti ir skleisti gerąją pedagoginę patirtį;
- stiprinti bendruomenės narių atsakomybę už ugdymo kokybę;
- remiantis duomenimis planuoti veiklos tobulinimą.
Veiklos principai
Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas grindžiamas šiais principais:
- objektyvumo ir duomenimis grįsto vertinimo;
- kolegialumo ir bendruomenės įtraukimo;
- konfidencialumo ir etikos;
- nuoseklumo ir tęstinumo.
Įsivertinimo organizavimas
Gimnazijoje įsivertinimas vykdomas etapais:
- pasirengimas ir vertinimo krypties pasirinkimas;
- įsivertinimo plano parengimas;
- vertinimo instrumentų parengimas;
- duomenų rinkimas ir analizė;
- rezultatų apibendrinimas, išvadų formulavimas;
- rezultatų viešinimas ir panaudojimas veiklos tobulinimui.
Naudojami metodai
Įsivertinimo metu taikomi įvairūs metodai:
- mokinių, tėvų (globėjų) ir mokytojų apklausos;
- pamokų ir ugdymo veiklų stebėjimas;
- dokumentų analizė;
- statistinių duomenų analizė;
- bendruomenės diskusijos ir refleksija.
Rezultatų panaudojimas
Įsivertinimo metu surinkti duomenys:
- naudojami rengiant gimnazijos strateginius ir metinius veiklos planus;
- padeda nustatyti veiklos prioritetus;
- skatina ugdymo proceso kokybės gerinimą;
- stiprina bendruomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą.
Gimnazijos taryba analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.
- naudojami planuojant tolesnę gimnazijos veiklą.
