Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupė     

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupės sudėtis

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Pareigos įstaigoje	Pareigos grupėje
1.	Joanna Bickevič	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas)	Koordinatorė
2.	Olga Katenel	Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (IU, PU ugdymas)	Koordinatorė
3.	Lilija Maslovska	Priešmokyklinio ugdymo mokytoja	Narė
4.	Gražina Sankovska-Bersekerska	Pradinių klasių mokytoja	Narė
5.	Ana Ancevič	Informatikos mokytoja, chemijos mokytoja	Narė
6.	Sandra Medeiša	Anglų kalbos mokytoja	Narė

Google Sheets

Paskirtis

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas – tai nuoseklus ir sistemingas procesas, kurio metu analizuojama gimnazijos veikla, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, nustatyti stiprybes bei tobulintinas sritis ir planuoti tolimesnį veiklos tobulinimą.

Įsivertinimas padeda kurti gimnaziją kaip nuolat besimokančią organizaciją, skatina bendruomenės dialogą ir atsakomybę už ugdymo kokybę.

Tikslas ir uždaviniai

Tikslas – nuolat gerinti gimnazijos veiklos kokybę, pagrįstai priimant sprendimus dėl ugdymo tobulinimo.

Pagrindiniai uždaviniai:

• nustatyti gimnazijos veiklos stiprybes ir tobulintinas sritis;
• analizuoti ugdymo proceso kokybę, mokinių pasiekimus ir pažangą;
• reflektuoti ir skleisti gerąją pedagoginę patirtį;
• stiprinti bendruomenės narių atsakomybę už ugdymo kokybę;
• remiantis duomenimis planuoti veiklos tobulinimą.

Veiklos principai

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas grindžiamas šiais principais:

• objektyvumo ir duomenimis grįsto vertinimo;
• kolegialumo ir bendruomenės įtraukimo;
• konfidencialumo ir etikos;
• nuoseklumo ir tęstinumo.

Įsivertinimo organizavimas

Gimnazijoje įsivertinimas vykdomas etapais:

1. pasirengimas ir vertinimo krypties pasirinkimas;
2. įsivertinimo plano parengimas;
3. vertinimo instrumentų parengimas;
4. duomenų rinkimas ir analizė;
5. rezultatų apibendrinimas, išvadų formulavimas;
6. rezultatų viešinimas ir panaudojimas veiklos tobulinimui.

Naudojami metodai

Įsivertinimo metu taikomi įvairūs metodai:

• mokinių, tėvų (globėjų) ir mokytojų apklausos;
• pamokų ir ugdymo veiklų stebėjimas;
• dokumentų analizė;
• statistinių duomenų analizė;
• bendruomenės diskusijos ir refleksija.

Rezultatų panaudojimas

Įsivertinimo metu surinkti duomenys:

• naudojami rengiant gimnazijos strateginius ir metinius veiklos planus;
• padeda nustatyti veiklos prioritetus;
• skatina ugdymo proceso kokybės gerinimą;
• stiprina bendruomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą.

Gimnazijos taryba analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

• naudojami planuojant tolesnę gimnazijos veiklą.